Pradėsiu nuo to, kad dalyvavau atrankoje į prieš dvejus metus vykusį Europos čempionatą. Tačiau tada nesiekiau papulti į Lietuvos rinktinę, nes maniau, kad neesu dar jos vertas... Todėl dar prieš atranką pasisiūliau būti rinktinės vadovu. Tame čempionate pamačiau daug įvairių dalykų, kurie pridėjo man patirties, bet tai jau praeitis... Šių metų sezono pradžioje kėliau sau keletą tikslų, kurių vienas buvo- patekti į Lietuvos rinktinę. Prieš keletą metų kalbėjau su Genadijum Sydorenko ir jis pabrėžė, kad lietuviai labai nori tapti Lietuvos čempionais bei atstovauti savo šalį, tuo tarpu kitose šalyse tai nevisada yra labai trokštami tikslai. Tuo teko įsitikinti ir privačiuose pokalbiuose su kitų šalių boulingistais. Ką gi, turim kuo didžiuotis...:) Bet čia truputi nukrypau nuo temos...:) Taigi, pagal LBF valdybos patvirtintas taisykles į rinktinę be papildomos atrankos pateko: Žanas Sergejevas, Mindaugas Gaučys ir Žilvinas Perminas. Nors manau, kad dabar galiojanti atrankos į rinktinę sistema toli gražu nėra tobula, bet manau, kad šie žaidėjai pagal bet kokias sistemas turėjo patekti į šių metų Lietuvos boulingo rinktinę. Tuo tarpu likusių laukė tikrai nemanau, kad labai objektyvus mini turnyrėlis...
Jau prieš atranką nusprendžiau, kad norint sudalyvauti Europos čempionate man būtina patekti į pirmą dvejetą. Atsižvelgiant į viso sezono rezultatus dar slapta tikėjausi, kad jei mane aplenks tik Kristijonas ir Tomas - galbūt valdyba skirs man taip vadinamą "vilko bilietą". Taigi, prieš atranką šiek tiek treniravausi ant "Vienos tepimų" ir neatrodė jie labai baisūs, bet numetęs pirmą metimą ant "ilgo tepimo" apšilimo metu- likau nustebęs, tikėjausi ne to...:) Ok, žiūrėsim... Nors ant trumpo tepimo maniau pasiruošęs gerai, bet vistiek neišvengiau to, kas vadinama varžybų įtampa ir kiša koja gan dažnai (bent jau man) :) Taigi, neblogai sužaidęs tik paskutines partijas netikėtai pačiam sau atsidūriau antroje vietoje. Hm, nėra blogai, bet pukiai žinojau, kad laukia neprognozuojamas "ilgas tepimas". Kaip parodė tolimesnė įvykių eiga- jis tikrai buvo neprogozuojamas... Nei vienas žaidėjas nesugebėjo sužaisti ir visų rezultatai buvo žemiau padorumo ribos...:) Mano supratimu- kažkas ten buvo nelogiško... Na, bet kaip dažniausiai skamba pasiteisinimas- visiems sąlygos lygios... Žodžiu, po nevykusios paskutinės partijos vistiek pavyko išsaugoti antrąją vietą ir kartu su Tomu užsitikrinti vietą rinktinės sudėtyje. Beveik neabejojau, kad paskutinsi rinktinės narys bus Kristijonas, kurio rezultatai viso sezono metu buvo vieni geriausių. Be to, dauguma Lietuvos boulingistų supranta bei patys pripažįsta, kad jis šiuo metu yra praktiškai geriausias (pagal boulingo techniką) Lietuvos žaidėjas ir artimiausia ateitis turbūt priklauso jam (ką jis įrodė ir Lietuvos čempionato finaliniame etape). Tačiau viena yra šnekos, o kita - balsavimas valdyboje. Nežinau kas lemia už ką balsuojama, bet sprendimas- rinktinė be Kristijono. Minčių buvo įvairių, bet pagrindinė -gaila... Ne, net ne Kristijono- jis jaunas, jam dar viskas prieš akis... Lietuvos boulingo federacijos... Tiek jau to... Kai jau atrodė viskas beveik aišku, Mindaugas Gaučys netikėtai atsisakė vykti su rinktine į Daniją. Ką gi, kaip parodė Lietuvos čempionatas - netekome turbūt pačio stabiliausio suformuotos rinktinės nario. Vėl gaila, manau, kad jis būtų buvęs vienas iš lyderių... Galutinė sudėtis aiški- belieka ruoštis. Bet apie pasiruošimą kitą kartą- šį kartą ir taip jau daug prirašiau...::)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą